- švepkė
- švèpkė sf. (2) menk. bedantė burna: Ko lendi pri jo, da užmes par švèpkę Trg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
šveplė — švẽplė sf. (2) žr. švepkė: Iš tavo burnos liko tik švẽplė Skr. Kol sugromuliuoja riekę su savo šveplè, kitas jau ir nuo stalo atsikelia Skr … Dictionary of the Lithuanian Language